Lietuvos durpynų naudojimo vertinimas pristatytas suinteresuotoms institucijoms

2018 m. birželio mėn. 14 d.  kartu su Lietuvos gamtos fondu surengtame renginyje, kuris įvyko Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre, buvo pristatyti Lietuvos durpynų vertinimo rezultatai. Pagrindinis dėmesys skirtas svarbiausioms durpynų sausinimo ir neracionalaus naudojimo sukeliamoms problemoms: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimui, azoto išsiplovimui ir biologinės įvairovės nykimui. Renginyje dalyvavo atstovai iš Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Lietuvos agrarinių ir miškų ūkio centro filialo Miškų instituto, Gamtos tyrimo centro, durpių įmonių asociacijos, Lietuvos geologijos tarnybos, Lietuvos ir užsienio nevyriausybinių organizacijų, durpių įmonių.

Lietuvos durpynų vertinimo rezultatai apibendrinti leidinyje „Lietuvos durpynai. Kiek jų turime, ar racionaliai naudojame?“

Pagal Amalvos pelkės gamtotvarkos plano sprendinius pakoreguotas Marijampolės valstybinių miškų miškotvarkos projektas

2018 m. kovo mėn. 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-161 patvirtintas Marijampolės valstybinių miškų miškotvarkos projekto pakeitimas. Tokiu būdu sudarytos prielaidos atvirų, medžiais neapaugusių Amalvos aukštapelkės buveinių atkūrimui ir palaikymui. Pakeitimas padarytas pagal sprendinius WETLIFE projekto metu suformuluotus Amalvos pelkės gamtotvarkos plane.

Mėsiniai galvijai padeda prižiūrėti užliejamas pievas

2017 m. birželio mėn. projekto lėšomis nupirkti Aberdynų angusų veislės mėsiniai galvijai (15 karvių ir 1 bulius) jau "darbavosi" užliejamose Amalvos pelkės pievose Daukšių kaimo prieigose. Ūkininkas, su kuriuo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pasitelkęs šiuos galvijus ne mažiau kaip penkis metus vykdys 20-30 ha paukščiams vertingų pievų priežiūrą. Daugiau informacijos Žuvinto biosferos rezervato svetainėje

Galovėjų "nušienauta" ganykla

Amalvos pelkės vandens lygio atkūrimo įtakos zonoje esantys sklypai išpirkti valstybei

2017 m. gegužės 18 d. projekto lėšomis valstybei išpirkti žemės sklypai (pažymėti gelsvai pateiktoje schemoje), kuriuose, įgyvendinus Amalvos pelkės hidrologinio režimo atkūrimo priemones, sąlygos ūkininkavimui nebebus tinkamos dėl užmirkimo ar užliejimo. Šie sklypai suformuoti atidalinus numatomas paveikti sklypų dalis. Iš viso išpirkta beveik 30 ha žemės, kuri ateityje galės būti naudojama tik aplinkosaugos tikslams.

Vandens lygio pakėlimo tiesiogiai paveiktini plotai Amalvos pelkės šiauriniame ir vakariniame pakraščiuose ir išpirkti sklypai (slenksčiai grioviuose - geltoni stačiakampiai, patvenkti/pertvarkyti grioviai - mėlyna linija, pertvarkyti pylimai - raudona linija, anksčiau pertvarkyti pylimai - oranžinė linija).

Parengta Amalvos pelkės vakarinio pakraščio hidrologinio režimo atkūrimo techninio projekto 2-a dalis

2017 m. balandžio mėn. Po ilgų sklypų padalinimo procedūrų, derinimų su žemių savininkais Žuvinto biosferos rezervato direkcija gavo savininkų sutikimus už rinkos kainą parduoti sklypus, kuriuos paveiks Amalvos pelkės vandens lygio atkūrimas. Atsižvelgdamas į tai Gamtos paveldo fondas užbaigė rengti  hidrologinio režimo atkūrimo techninio projekto 2-a dalį. Ją įgyvendinus turėtų atsikurti sąlygos artimos toms, kurios formavo aukštapelkę prieš įgyvendinant melioracijos projektus XX a. antroje pusėje. Tikimasi, kad atkūrus vandens lygį pamažu atsikurs aukštapelkių ir pelkinių miškų buveinės su būdingomis augalų ir gyvūnų rūšimis. Tokie regeneracijos procesai gali užtrukti kelis dešimtmečius. Besikeičiantis klimatas, sąlygojantis mažesnes šaltojo periodo vandens atsargas sniego pavidalu, didesnį vandens išgarinimą šiltuoju metų laiku, ilgėjančius laikotarpius be kritulių neigiamai veikia ir dar labiau lėtina atsikūrimo procesus.

Patvirtintas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas

2017 m. kovo 30 d.  Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-266 patvirtintas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas, kuris sudarys prielaidas tolimesniems Amalvos pelkės atkūrimo darbams.

Užbaigti Kamanų pelkės sausinimo griovių tvenkimo darbai

2016 m gruodžio mėn. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato specialistų ir pasamdytų rangovų pastangomis metais anksčiau nei planuota užbaigti visų Kamanų pelkėje (rezervato teritorijoje) esančių sausinimo griovių tvenkimo darbai. Iš viso patvenkta daugiau nei 37 km griovių pastatant daugiau kaip 300 vnt. užtvankų. Įdiegta vandens lygio ir augalijos monitoringo sistema padės įvertinti patvenkimo poveikį. Užtvankų pavyzdžiai pateikti nuotraukų galerijoje.

Amalvos pelkės apypelkio šlapynėms prižiūrėti įsigyta mėsinių galvijų banda

2016 m lapkričio mėn. Amalvos pelkės apypelkio šlapynėms prižiūrėti įsigyta Aberdynų angusų veislės mėsinių galvijų banda (15 telyčių ir 1 bulius). Galvijai pagal 5 metų trukmės sutartį suteikti vietos ūkininkui, kuris sutiko prižiūrėti ne mažiau kaip 30 ha apypelkio šlapynių ir taip užtikrinti paukščių buveinių palaikymą.

Užbaigtas melioracijos sistemų poveikio sumažinimo Amalvos aukštapelkei I-as etapas

2016 m spalio mėn. Užbaigtas I-as melioracijos sistemų poveikio sumažinimo Amalvos aukštapelkei etapas. Hidrologinės sąlygos atkurtos apie 2,5 km ilgio Amalvos pelkės lago zonoje. Pilnas atliktų darbų poveikis bus pasiektas tik įgyvendinus II-ąjį melioracijos sistemų poveikio sumažinimo etapą, kuris mumatomas 2017 m.

Talkos padeda užtikrinti atvirų pelkinių buveinių palaikymą Kamanų pelkėje

2015 m. balandžio - 2016 m gegužės mėn. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija surengė net keturias talkas atvirų pelkių buveinių palaikymui. Talkose dalyvavo tiek suaugę tiek vaikai su dideliu užsidegimu padėję rauti ir kirsti atželiančius berželius. Talkų dalyviai turėjo galimybę iš arti susipažinti su viena vertingiausių Lietuvos pelkių, sužinoti apie pelkių svarbą, augaliją ir gyvūniją, vykdomus aktūrimo darbus.

Seminaras "Ūkininkavimas Amalvos pelkės pakraščiuose: galimybės ir apribojimai"

2016 m. gegužės mėn. 3 d.  Žuvinto biosferos rezervato direkcija sukvietė Amalvos pelkės nusausintuose plotuose ūkininkaujančius į Daukšių biblioteką aptarti tų iššūkių, kurie kyla ieškant pusiausvyros tarp ūkinių ir aplinkosauginių interesų. Diskusijoje dalyvavo Žemdirbystės instituto specialistas Dr. J. Šlepetys. Jis apžvelgė ūkininkavimo durpiniuose dirvožemiuose sunkumus ir sprendimus, galimus žolės biomasės panaudojimo būdus. Nuošalyje neliko ir opūs vandens lygio reguliavimo Amalvo polderyje klausimai, kuriuos, Marijampolės savivaldybės atstovų patikinimu, numatoma spręsti parengiant polderio eksploatacijos taisykles. Biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis atkreipė dėmesį į Kaimo plėtros programos teikiamas galimybes, informavo apie patikslintus šlapynių ir meldinių nendrinukių apsaugai svarbius plotus. Projekto vadovas A. Stoškus pristatatė WETLIFE projekto siūlomas bendradarbiavimo galimybes atkuriant pievas ir jas tausojančiai naudojant.

Projekto teritorijose paminėta tarptautinė pelkių diena

2016 m. vasario mėn. Kamanų gamtinio rezervato direkcijos iniciatyva Akmenėje surengtas tarptautinės pelkių dienos minėjimas. Šį kartą renginys buvo skirtas aptarti pelkių išsaugojimą atsižvelgiant į klimato kaitos perspektyvas, o taip pat pelkių vaidmenį reguliuojant globalų klimatą. Daugiau apie renginį.

Balandžio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcija surengė renginį, kuriame ne tik buvo paminėta pelkių diena, bet ir aptarti valstybinių gamtinių rezervatų, kuriuose saugomos vertingiausios Lietuvos pelkės, monitoringo ir tyrimų iššūkiai. Renginyje dalyvavo ne tik visų valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų atstovai, bet ir Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus specialistai bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius.

Parengtas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas

2016 m. sausio mėn. baigtas regti Amalvos pelkės gamtotvarkos planas ir pateiktas derinančioms institucijoms. Gamtotvarkos planas (3637,8 ha) apima Amalvo botaninį-zoologinį draustinį ir aplinkines nusausintas Amalvos pelkės teritorijas. Plane numatytos gamtos vertybių ir ekosistemų paslaugų atkūrkmo ir išsaugojimo priemonės 10 metų laikotarpiui.

Atžalų kirtimas Amalvos pelkės pietinėje dalyje

2015 m. vasario-rugsėjo mėn. vykdyti medžių ir jų atžalų kirtimai degradavusioje Amalvos pelkėje. Medžių pašalinimas turėtų sumažinti vandens išgarinimą, o taip pat paspartinti būdingos aukštapelkių augalijos ir gyvūnijos atsikūrimą. Darbai vykdyti pietinėje pelkės dalyje (~50 ha plote), kurioje prieš 5 metus užtvenkus sausinimo griovius ir  iškirtus mišką, iš likusių kelmų išaugo beržų atžalos.  Augalų vegetacijos periodu atžalos kirstos du kartus, kai pasiekė 30-40 cm aukštį.  Dalis kelmų apmirė, tačiau sausesniuose plotuose, kur medžių šaknų sistema buvo geriau išsivysčiusi, atžalos gana gyvybingos ir bus pakartotinai kertamos kitais metais.

Pradedami Kamanų pelkės griovių tvenkimo darbai

2015 m. liepos mėn. Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijai atlikus viešuosius pirkimus Kamanų pelkėje pradedami griovių tvenkimo darbai. Darbams reikalingų medžiagų pristatymui į sunkiai prieinamas pelkės vietas Gamtos paveldo fondas jau suteikė direkcijai specialų visureigį su priekaba.

Parengta Amalvos pelkės vakarinio pakraščio hidrologinio režimo atkūrimo techninio projekto 1-a dalis

2015 m. birželio mėn. Gamtos paveldo fondo parengtas ir derinančių institucijų patvirtintas Amalvos pelkės vakarinio pakraščio hidrologinio režimo atkūrimo techninio projekto 1-a dalis. Joje numatyti sprendimai vandens lygio atkūrimui dalyje vakarinio ir šiaurinio pelkės pakraščio, kuri nesusijusi su privačių žemių išpirkimu.

Techniniai sprendimai Kamanų pelkės šiaurinės dalies sausinimo problemoms spręsti

2015 m. kovo mėn. Parengti ir suderinti techniniai brėžiniai Kamanų rezervato šiauriniame pakraštyje esančių sausinimo griovių patvenkimui. Šiais brėžiniais bus papildytas anksčiau parengtas Kamanų pelkės techninis projektas, pagal kurį, siekiant atkurti pelkės hidrologinį režimą, bus vykdomas Kamanų rezervate esančių melioracijos griovių patvenkimas.

Pelkių dienos minėjimas Kamanų teritorijoje

2015 m. vasario mėn.  Akmenės savivaldybės patalpose Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos iniciatyva surengtas Pelkių dienos paminėjimo renginys.

Šiame renginyje dalyvavęs gausus jaunimo būrys galėjo susipažinti su pelkių grožiu, ekologine svarba, taikomomis išsaugojimo ir atkūrimo priemonėmis.

Pelkių dienos minėjimas / Participants of the celebration of the World wetland day in Kamanos site

Įvadiniai projekto seminarai

2014 m. spalis, lapkritis. Projekto įvadiniai seminarai surengti 2014 m. spalio 30 d.  dieną Akmenės savivaldybės administracijos patalpose ir lapkričio 13 d. Žuvinto biosferos rezervato direkcijos patalpose. Renginių metu pristatyti projeko tikslai, pagrindinės veiklos, o taip pat aptarta šlapynių teikiama nauda ir atkūrimo svarba.

Kamanų pelkės prieigose lankytojams skirta pavėsinė "Bebro namas"

2014 m. spalio mėn. Kamanų rezervate netoli mokomojo tako įrengta lankytojams skirta pavėsinė. Joje ekskursijų dalyviai galės prisiglausti esant prastam orui, išklausyti gido pasakojimus apie Kamanų šlapynę, susipažinti su šlapynių žmogui teikiama nauda, čia aptinkamomis augalų ir gyvūnų rūšimis.

Įvadinis projekto bukletas

2014 m. spalio mėn. išleistas įvadinis projekto leidinys pristatantis projekto tikslus ir pagrindines veiklas.

Talka Kamanų pelkės atvirų buveinių palaikymui

2014 m. rugsėjo mėn. 23 dieną surengta talka skirta Kamanų pelkės atvirų buveinių palaikymui.