Projekto teritorijos šerdis – Kamanų pelkė (2434 ha) – dešimties tūkstančių metų šlapynės evoliucijos kūrinys, išsiskiriantis klampynių ir ežerokšnių gausa. Pelkių augalijos suformuotam 7 metrus siekiančiam durpės sluoksniui apaugus mineralinius gūbrius tik aukščiausios jų dalys liko kyšoti kaip nedidelės salelės iš pelkinės augalijos kilimo. Tai sąlygojo didelį gamtinių buveinių mozaikiškumą (žr. buveinių žemėlapį). Dažniausiai pasitaikančios yra aukštapelkių buveinės. Tai aktyvios aukštapelkės ir pelkiniai miškai.
Pakraščiuose vyrauja žemapelkiniai rūgštūs pelkiniai lapuotynai, mišrūs pelkiniai miškai. Aukštapelkių ir žemapelkių savybių turinčios tarpinės pelkės ir liūnai nedideliais ploteliais išsibarstę aukštapelkės pakraščiuose. Pelkines buveines supa mineraliniame grunte įsikūrę spygliuočių ir mišrūs miškai. Pievos daugiausia išsidėsčiusios rezervato apsaugos zonoje. Pačiame rezervate jų yra išlikę tik nedideli, bet itin vertingi lopinėliai. Vienintelis didesnis vandens telkinys – 6,2 ha Kamanų ežeras. Iš viso išskiriamos 9 Europos Bendrijos svarbos buveinės (daugiau informacijos). Buveinių įvairovė ir rezervato statusas užtikrina didelę rūšių įvairovę.
Čia gausu plačialapių klumpaičių, auga kupstinė kūlingė, lieknasis švylys ir kiti Lietuvoje reti augalai. Turtingas vabzdžių pasaulis – galima sutikti saugomus: pelkinį puošniažygį, baltmargę ir auksuotąją šaškytes, šarvuotąją skėtę. Kamanos garsėja dirviniais sėjikais, čia gausu tetervinų, sutinkami tikučiai, pievinės lingės, peri juodieji gandrai, ereliai rėksniai, aptinkami nykstantys šikšnosparniai – kūdriniai pelėausiai, vandens telkinėliuose – skiauterėtieji tritonai, nuolat gyvena vilkai.
Kamanų ežere rudeninių migracijų metu apsistoja tūkstantiniai baltakakčių ir mažiau gausūs želmeninių žąsų pulkai. Ištirtumu pasižyminčiame rezervate šiuo metu užregistruota 403 grybų, 970 augalų, 2589 gyvūnų rūšių, iš jų 11 – ES Buveinių direktyvos, 24 – Paukščių direktyvos, 132 – Lietuvos Respublikos saugomos rūšys (daugiau informacijos).
Steigiant Kamanų rezervatą (1979 m.) teritorijos hidrologinės sąlygos jau buvo pažeistos dėl įrengtų 64 km melioracijos griovių.
Didžioji jų dalis yra rezervato teritorijoje ir daro tiesioginį neigiamą poveikį pelkės funkcionavimui, augalų bendrijoms bei joje gyvenantiems gyvūnams – paukščiams, vabzdžiams ir t.t. Nukritus vandens lygiui, pelkėje prasideda durpės skaidymasis, susidaro palankios sąlygos puskrūmiams bei medžiams (pušims ir beržams) augti. Valstybinio miškotvarkos instituto duomenimis, 1982-1998 m. laikotarpiu atviros pelkės plotas sumažėjo net 130 ha. Beveik 470 ha sumažėjo vertingų pelkės plotų, apaugusių 0,1-0,3 skalsumo retmiškiais. Atvirų pelkės plotų Kamanų rezervate pastaruoju metu beliko 53,5 ha (3,1 %), nors 1982 metais jų buvo išskirta 184 ha (9,8 %).
Mažėjant atvirų buveinių plotams neišvengiamai mažėja ir su jomis susijusių rūšių populiacijos. Pavyzdžiui, Kamanų rezervato simbolio dirvinio sėjiko perinčių porų skaičius per 30 metų sumažėjo nuo 10-13 iki 6-7. Siekiant sustabdyti tolimesnę aukščiausią apsaugos statusą turinčios Kamanų pelkės degradaciją būtina patvenkti sausinančius kanalus ir taip sudaryti sąlygas pelkės „žaizdų užgijimui“.
Hidrologinių sąlygų atkūrimas Kamanų pelkėje

Patvankinis pataisiukas Lycopodiella inundata. Ši reta rūšis jau "įvertino" atliktus griovių tvenkimo darbus
Pagrindinis projekto uždavinys – atkurti vandens lygį Kamanų pelkėje ir apypelkyje patvenkiant sausinamuosius griovius. Iš viso pagal parengtą supaprastintą projektą rezervato teritorijoje planuojama patvenkti beveik 34 km griovių (žr. griovių tvenkimo ir numatomų veiklų žemėlapius). Ankstesnių rezervato direkcijos ir Gamtos paveldo fondo iniciatyvų metu jau yra patvenkta apie 14 km griovių, todėl įgyvendinus šį projektą visoje rezervato teritorijoje būtų patvenktas griovių tinklas.
Papildomai planuojama suprojektuoti ir patvenkti šiauriniame pelkės pakraštyje esančio ir su rezervato riba sutampančio apie 1,3 km sausinamojo griovio atkarpą. Taip būtų atkurtas vandens lygis ne tik išlikusioje pelkėje (rezervato teritorijoje), bet ir sovietmečiu žemės ūkiui nusausintoje pelkės dalyje – kelių dešimčių hektarų plote (apsaugos zonoje). Būtų ne tik sumažintas sausinamasis poveikis pelkei, bet ir atkurta biologinės įvairovės požiūriu itin vertinga pereinamoji zona – pavasario polaidžio užliejamos pievos. Jose sau vietos rastų įvairios retosios augalų ir gyvūnų rūšys, o taip pat ūkininkaujant ekstensyviais metodais (ganant, šienaujant) būtų sukuriama pridėtinė ūkinė vertė. Visoje rezervato teritorijoje atkurtos stabilesnės hidrologinės sąlygos sudarytų prielaidas išlikti ar net atsikurti pelkių plynių plotams ir su jomis susijusių rūšių populiacijoms, suaktyvintų durpėdaros procesus, padidintų Kamanų pelkės atsparumą klimato kaitai.
Pozityvaus visuomenės požiūrio į pelkes ugdymas
Vis didesnei visuomenės daliai gyvenant miestuose, o taip pat ir kaimuose įsivyraujant miestietiškai nuo gamtos atsietai gyvensenai bei vartotojiškai pasaulėžiūrai gamtos svarba tampa vis sunkiau suvokiama. Pelkės, dėl savo specifikos, dar turi besidriekiantį neigiamo vertinimo šleifą kaip pavojingos ir nenaudingos teritorijos. Šiandienos pasaulyje yra keli būdai kuriais galime padidinti subjektyviąją pelkių vertę visuomenės akyse. Vienas kelias – informuojant, pateikiant mokslinius argumentus. Yra sukaupta daug duomenų ne tik apie pelkių svarbą biologinei įvairovei, bet ir apie jų išskirtinę svarbą pasaulio klimatui, įtaką vietiniam mikroklimatui, vandens kokybei ir nuotėkiui, taip pat kitas atliekamas funkcijas (daugiau informacijos). Kitas – sudarant prielaidas asmeninio santykio suformavimui su gamta. Projekto metu bus skiriamas dėmesys abiem paminėtiem būdams. Tarp projekto partnerių ir netiesiogiai projekte dalyvaujančių organizacijų bus keičiamasi apibendrinta moksline informacija apie pelkių atliekamas funkcijas ir svarbą visuomenei. Ši informacija pateikiama projekto renginių, pasaulinės pelkių dienos paminėjimų, talkų metu. Projekto metu teritorijoje planuojama surengti ne mažiau kaip 3 renginius ir 2 pelkių plynių atkūrimo (sumedėjusios augalijos kirtimo) talkas. Taip pat numatoma įrengti atokvėpio pavėsinę prie Kamanų rezervato mokomojo tako, kurioje galėtų pailsėti tako lankytojai ir susipažinti su informacija apie pelkių vertę. Detaliau susipažinti su pelkių svarba bus galima projekto leidinių dėka. Vienas jų – platesnei visuomenei pelkių funkcijas, jų svarbą populiariai pristatantis leidinys, kitas – sprendimus priimančioms institucijoms, pateikiantis ekologinės ir ekonominės pelkių svarbos vertinimo rezultatus. Juos papildys nedidelės apimties projekto tikslus ir pasiekimus apibendrinantys įvadinis ir baigiamasis leidiniai.